Periodontologinės rizikos vertinimas

Kraujavimo zonduojant procentas (BOP)

Kraujavimas zonduojant (BOP) nustatomas švelniai zonduojant iki kišenės dugno standartizuotu periodontologiniu zondu.

Rezultatas yra dichotominis – teigiamas arba neigiamas. Taikoma jėga neturėtų viršyti 0,25N (25g).

BOP matuojamas keturiose kiekvieno danties vietose (meziobukalinėje, vidurinėje bukalinėje, distobukalinėje ir vidurinėje oralinėje). Geriausia tai daryti pagal kvadrantus: pirmiausia bukaliniai matavimai, po to oraliniai.

Kraujavimo zonduojant rodiklis apskaičiuojamas teigiamų vietų skaičių padalijus iš bendro vietų skaičiaus ir padauginus iš 100.

Periodonto kišenių, kurių zondavimo gylis ≥5mm, skaičius

Kiekviename dantyje švelniai zonduojamos keturios vietos (meziobukalinė, vidurinė bukalinė, distobukalinė ir vidurinė lingvalinė). Užrašomas kišenių, kurių gylis 5mm ar daugiau, skaičius.

Vertinant paciento ligos progresavimo riziką, liekamųjų kišenių, kurių zondavimo gylis ≥5 mm, skaičius funkcinėje rizikos vertinimo diagramoje vertinamas kaip antrasis ligos recidyvo rizikos rodiklis. Skalė yra tiesinė, o kritinės vektoriaus reikšmės yra 2, 4, 6, 8, 10 ir ≥12%.

Asmenys, turintys iki 4 liekamųjų kišenių, gali būti laikomi santykinai mažos rizikos pacientais, o pacientai, turintys daugiau nei 8 liekamąsias kišenes, – didelės ligos recidyvo rizikos asmenimis.

Netektų dantų skaičius

Šio rizikos vertinimo tikslais visą sąkandį sudaro 28 dantys (protiniai dantys neįskaičiuojami). Protiniai dantys, pasislinkę meziališkai į antrųjų krūminių dantų vietą, skaičiuojami kaip antrieji krūminiai dantys.

Skaičiuojamas iš sąkandžio be trečiųjų krūminių dantų (28 dantys) netektų dantų skaičius, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo pakeisti. Skalė taip pat yra tiesinė, o kritinės vektoriaus reikšmės yra 2, 4, 6, 8, 10 ir ≥12.

Asmenys, netekę iki 4 dantų, gali būti priskiriami mažos rizikos kategorijai, o pacientai, netekę daugiau nei 8 dantų, gali būti laikomi didelės rizikos kategorijos pacientais.

Kaulo netekimo procentas, palyginti su paciento amžiumi

Kaulo netekimo procentas įvertinamas pagal šoninių dantų rentgenogramas. Vieta, kurioje netekimas didžiausias, lemia kaulo netekimo reikšmę.

Pradiniu kaulo lygiu laikomas lygis 1mm apikaliai nuo emalio ir cemento jungties (CEJ). Kaulo netekimas apytiksliai vertinamas 10 % žingsniais. Jei periapikalinių rentgenogramų nėra, galima naudoti sąkandines (bite-wing) rentgenogramas. Šiam apytiksliam įvertinimui kaulo netekimas laikomas 10 % kiekvienam mm.

Vertinant paciento ligos progresavimo riziką, alveolinio kaulo netekimo mastas, palyginti su paciento amžiumi, funkcinėje rizikos vertinimo diagramoje vertinamas kaip ketvirtasis ligos recidyvo rizikos rodiklis.

Sisteminiai veiksniai

Labiausiai pagrįsti įrodymai apie imlumo ligai ir (arba) periodonto ligos progresavimo pokyčius gauti iš tyrimų su I ir II tipo (nuo insulino priklausomu ir nuo insulino nepriklausomu) cukriniu diabetu sergančiomis populiacijomis.

Reikia suprasti, kad diabeto poveikis periodonto ligoms buvo dokumentuotas pacientams, kurių periodonto liga negydyta, o gydytiems pacientams iki šiol aiškių įrodymų nėra. Vis dėlto pagrįsta manyti, kad sisteminės būklės gali turėti įtakos ir ligos recidyvui.

Vertinant paciento ligos progresavimo riziką, sisteminiai veiksniai, jei jie žinomi, funkcinėje rizikos vertinimo diagramoje vertinami tik kaip penktasis ligos recidyvo rizikos rodiklis. Tokiu atveju šiam vektoriui pažymima didelės rizikos sritis. Jei sisteminiai veiksniai nežinomi arba jų nėra, į juos bendrame rizikos įvertinime neatsižvelgiama.

Aplinkos veiksniai

Tabako vartojimas, daugiausia rūkant, o ne uostant ar kramtant, turi įtakos lėtiniu periodontitu sergančių pacientų imlumui ligai ir gydymo rezultatams.

Vertinant paciento ligos progresavimo riziką, aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, funkcinėje rizikos vertinimo diagramoje turi būti vertinami kaip šeštasis periodonto ligos progresavimo rizikos veiksnys.

Nors įrodymų, siejančių cigarečių rūkymą su prastesniais palaikomojo periodontologinio gydymo (SPT) rezultatais, yra nedaug, atrodo pagrįsta palaikomojo gydymo metu intensyviai rūkančius asmenis (≥20 cigarečių per dieną) priskirti didesnės rizikos grupei.

Nerūkantiems (NS) ir buvusiems rūkaliams (FS: metę rūkyti daugiau nei prieš 5 metus) periodontito recidyvo rizika yra santykinai maža, o intensyviai rūkantiems (HS: surūkantiems daugiau nei vieną pakelį per dieną) rizika neabejotinai didelė.

Atsitiktinai rūkantiems (OS: <10 cigarečių per dieną) ir vidutiniškai rūkantiems (MS: 10-19 cigarečių per dieną) gali būti priskiriama vidutinė ligos progresavimo rizika.

Literatūra

LANG N P, TONETTI M S: Periodontal risk assessment (PRA) for patients in supportive periodontal therapy (SPT). Oral Health Prev Dent 1: 7-16 (2003).