Periodonto tyrimas

Klinikinis tyrimas

Klinikinis tyrimas odontologijos kabinete yra vienintelis būdas tinkamai įvertinti dantenų būklę.

Dantenų savivertinimo, pavyzdžiui, namuose prie veidrodžio, nepakanka teisingam įvertinimui, nes patys negalite nustatyti, ar danties atraminiai audiniai jau buvo pažeisti dantenų uždegimo. Dantenų kišenių taip pat neįmanoma aptikti patiems.

Tik tinkamas klinikinis tyrimas odontologijos kabinete vadinamuoju dantenų zondu (periodontologiniu zondu) gali parodyti, ar dantenos sveikos, ar yra dantenų uždegimas (gingivitas), ar danties atraminių audinių liga (periodontitas).

Pagrindinis periodonto tyrimas

Per pirmąjį patikrinimą odontologas arba burnos higienistas gali atlikti vadinamąjį pagrindinį periodonto tyrimą, kuris trunka vos kelias minutes.

Pagrindinis periodonto tyrimas atliekamas norint greitai nustatyti, ar yra dantenų problemų. Tai paprastas būdas nustatyti gingivitą arba aptikti periodontitą.

Dantenų zondu (periodontologiniu zondu) švelniai ir tiksliai išmatuojamas zondo įsiskverbimo gylis ties dantenų kraštu.

Po šio trumpo tyrimo tolesni tyrimai atliekami tik tada, jei yra požymių, kad pažeisti audiniai, laikantys dantis žandikaulio kaule. Šie tolesni tyrimai apima vadinamąją periodonto būklę ir papildomas rentgenogramas.

Periodonto lentelė

Tikslus klinikinis zondavimas periodontologiniu zondu, milimetro tikslumu matuojant dantenų kišenes ir žandikaulio kaulo aukštį, yra būtinas periodontitui diagnozuoti.

Klinikinio tyrimo metu dantenų zondu (periodontologiniu zondu) milimetro tikslumu išmatuojamas zondo įsiskverbimo į dantenų kišenę gylis iki šešiose kiekvieno danties vietose. Tiksliau, matuojamas atstumas nuo dantenų krašto iki kišenės dugno. Tai vadinama zondavimo gyliu. Sveikose vietose zondavimo gylis yra ne didesnis kaip 3 mm. Vietose, kuriose periodontitas jau sukėlė danties atramos netekimą, zondavimo gylis gali būti 4 mm ar didesnis.

Be to, vadinamojoje periodonto lentelėje tiksliai užfiksuojamas žandikaulio kaulo aukštis (prisitvirtinimo lygis). Periodonto lentelė yra būtina diagnozei nustatyti ir gydymui planuoti. Periodonto lentelę galima užpildyti internetu bet kuriame odontologijos kabinete ir naudoti pakartotinai: www.periodontalchart-online.com.

Rentgenologinis tyrimas

Matuojant periodontologiniu zondu galima nustatyti dantų eilės vietas su didesniu zondavimo gyliu, kurias reikia papildomai įvertinti rentgenograma.

Periodontito diagnozę galutinai patvirtinti galima tik atlikus reikiamas rentgenogramas. Periodontitui diagnozuoti reikalingos rentgenogramos gali būti parinktos tik po klinikinio tyrimo. Taip galima išvengti per didelės apšvitos.

Paprasčiausiu atveju rentgenologinį tyrimą sudaro 2 nuotraukos (sąkandinės (bite-wing) rentgenogramos), o plačiausiu atveju – vadinamasis rentgenologinis statusas su iki 14 papildomų rentgenogramų arba panoraminė rentgenograma. Atliktose rentgenogramose turi matytis dantį supantis žandikaulio kaulas ir jos turi leisti įvertinti kaulo netekimo sunkumą.

Kiekvienoje odontologijos kabinete atliktoje rentgenogramoje dantys turi būti patikrinti tiek dėl ėduonies, tiek dėl periodontito.

Mikrobiologinis tyrimas

Šiandien mikrobiologiniai metodai suteikia mums informacijos, kurios nebuvo įmanoma gauti taikant įprastinius tyrimo metodus.

Šiuolaikiniais mikrobiologiniais tyrimais dantų apnašų sudėtis tiriama dėl šių kenksmingų bakterijų rūšių:

• Prevotella intermedia
• Porphyromonas gingivalis
• Agregatibacter actinomycetemcomitans
• Treponema denticola

Šios papildomos diagnostikos išlaidos yra pagrįstos, jei gauta informacija padeda pagerinti gydymą arba leidžia išvengti nereikalingo gydymo.

Periodonto ligų klasifikacija

Gingivito ir periodontito diagnozė grindžiama tarptautiniu mastu pripažinta periodonto ligų klasifikacija.

1999 m. JAV vyko pirmasis tarptautinis seminaras periodonto ligų klasifikacijos klausimais. Svarbiausia naujovė, palyginti su 1993 m. Europos klasifikacija, buvo ta, kad ligos formos nebebuvo apibrėžiamos pirmiausia pagal paciento amžių pirmosios diagnozės metu (pvz., jaunatvinis ir suaugusiųjų periodontitas). Buvo įvestos naujos formos – lėtinis ir agresyvus periodontitas, taip pat, pavyzdžiui, periodontitas, kuris gali būti susijęs su sisteminėmis ligomis.

Tačiau nuo 2018 m. taikoma nauja klasifikacija nebeskiria lėtinio ir agresyvaus periodontito. Dabar periodontitas apibūdinamas – panašiai kaip diabeto klasifikacijoje – pagal stadijas (staging) ir laipsnius (grading).